Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Mechanika>Mechanikos šperos

Mechanikos šperos (102 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Mechanika (17)

    Įvadas. Mašinų detalių medžiagos ir jų parinkimas. Leistinųjų įtempimų parinkimo metodika. Pagrindiniai mašinų detalių skaičiavimo ir darbingumo kriterijai. Kniedytos jungtys. Tempiamų kniedytų jungčių skaičiavimas. Necentriškai apkrautų kniedytų jungčių skaičiavimas. Kniedžių medžiagos ir leistinieji įtempimai. Suvirintos jungtys. Sandūrinės suvirintos jungtys. Užleistinės suvirintos jungtys. Tėjinės ir kampinės suvirintos jungtys. Kontaktiniu būdu gautos suvirintosios jungtys. Sandūrinis suvirinimas. Taškinis suvirinimas. Suvirintųjų jungčių stiprumas ir leistinieji įtempimai. Presuotos jungtys. Srieginės jungtys. Sriegio skaičiavimas stiprumui. Varžto stiebelio skaičiavimas stiprumui prie įvairių apkrovimo atvejų. Įsriegtų elementų medžiagos ir leistinieji įtempimai. Sąvaržinės jungtys. Pleištinės jungtys. Įveržtos pleištinės jungtys. Neįveržtos pleištinės jungtys. Pleištų medžiagos ir leistinieji įtempimai. Išdrožinės jungtys. Stačiakampės (stačiašonės) išdrožos. Išdrožinių jungčių skaičiavimas. Kaištinės jungtys.
    Mechanika, špera(7 puslapiai)
    2006-12-19
  • Mechanika (2)

    Materialiojo taško ir kietojo kūno slenkamojo judėjimo kinematika. Mechanika. Materialiojo taško ir kietojo kūno slenkamojo judėjimo kinematika. Materialiojo taško judėjimo greitis. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Inercinė ir heliocentrinė atskaitos sistemos. Centrinių jėgų laukas. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Judesio kiekio momentas nejudančio taško atžvilgiu. Besisukančio kūno kinetinė energija. Galilėjaus transformacijų invariantai. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Reliatyvistinis judančio kūno sutrumpėjimas. Reliatyvistinis greičių sudėties dėsnis. Reliatyvistinės dinamikos pagrindinis dėsnis. Masės ir energijos sąryšis. Reliatyvistinė kinetinė energija. Neinercinės atskaitos sistemos. Laikas ir erdvė neinercinėse atskaitos sistemose. Inercijos jėgos. Tiesiai judanti neinercinė atskaitos sistema. Koriolio jėga. Reliatyvumo teorija.
    Mechanika, špera(14 puslapių)
    2005-06-09
  • Mechanika (20)

    Pagrindinės dinamikos sąvokos. Dinamikos dėsniai. Materialaus taško judėjimo diferencialinės lygtys ir jų integravimas. Materialaus taško svyravimai. Materialaus taško svyravimo diferencialinės lygtys. Laisvi taško svyravimai. Priverstiniai taško svyravimai. Mechaninė sistema. Pagrindinės sąvokos. Mechaninės sistemos masių centras. Kieto kūno inercijos momentai. Taško ir mechaninės sistemos bendrosios teoremos. Mechaninės sistemos diferencialinės lygtys. Masės centro judėjimo teorema. Kinetinės energijos pokyčio teorema. Virpesių samplaika.
    Mechanika, špera(11 puslapių)
    2007-04-18
  • Mechanika (23)

    Materialiojo taško judėjimas, jo reliatyvumas. Atskaitos sistemos. Trajektorija, poslinkis, kelias, vidutinis ir momentinis greitis. Lazerio veikimo principas. Lazerinės spinduliuotes savybės. Kreivaeigis judėjimas. Greitis ir pagreitis. Judėjimo apskritimu kinematika. Materialiojo taško dinamika. Niutono dėsniai Judėjimo kiekio tvermės dėsnis. Glaudžiamieji ir sklaidomieji lęšiai. Darbas. Kinetinė ir potencinė energija. Potencialiosios jėgos. Energijos tvermės ir virsmu dėsnis. Judėjimo dėsniai neinercinėse atskaitos sistemose. Inercijos jėga. Koriolio jėga. Koriolio jėgų vaidmuo Žemėje. Tobulųjų dujų dėsniai. Įelektrintų kūnų sąveika. Kulono dėsnis. Kietojo kūno sukimasis apie nejudamą ašį. Sukimo momentas. Judėjimo kiekio momento tvermės dėsnis. Omo dėsnis grandinės daliai ir visai grandinei. Žemės atmosferos sudėtis. Barometrinė formulė.
    Mechanika, špera(5 puslapiai)
    2008-09-22
  • Mechanika (26)

    Statika. Varinjono teorema. Kinematika. Standaus kūno slinkimas ir sukimasis. Standaus kūno sukimosi. Standaus kūno plokščiasis judėjimas. Greičių centras. Dinamika. Dinamikos aksiomos. Materialaus taško judėjimo diferencialinės lygtys. Taško judėjimo kiekio teorema. Taško kinetinio momento teorema. Darbas ir galingumas. Galingumas. Mechanines sistemos dinamika. Tangentinis ir normalinis pagreičiai.
    Mechanika, špera(5 puslapiai)
    2010-04-13
  • Mechanika (3)

    Pagrindinės statikos sąvokos. Jėga. Veiksmai su jėgomis. Statikos aksiomos. Susikertančių jėgų sistema. Pusiausvyros sąlygos. Jėgos momentas taško atžvilgiu. Lygiagrečių jėgų, nukreiptų į vieną pusę, sudėtis. Jėgų pora. Pusiausvyros uždavinių sprendimo metodai. Atsisveriančių trijų jėgų teorema. Lygiagrečių jėgų, nukreiptų į priešingas puses, sudėtis. Porų savybės. Lygiagretus jėgos perslinkimas. Plokščios jėgų sistemos. Kūnų pusiausvyra. Porų sudėtis ir pusiausvyros sąlygos. Plokščios jėgų sistemos pusiausvyros lygtis. Varinjono teorema. Sistemos suvedimo atskiri atvejai. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Riedėjimo trintis. Ryšiai. Ryšių reakcijos. Slydimo trintis. Ryšys tarp jėgos momento taško atžvilgiu ir jėgos momento ašies atžvilgiu. Svorio centras.
    Mechanika, špera(5 puslapiai)
    2005-08-30
  • Mechanika (5)

    Materialiojo taško ir kietojo kūno slenkamojo judėjimo kinematika. Erdvė ir laikas klasikinėje mechanikoje. Atskaitos sistema. Kinematinės judėjimo lygtys. Materialiojo taško judėjimo greitis. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Niutono dėsniai. Masė. Inercinė ir heliocentrinė atskaitos sistemos. Mechaninė energija ir jėgų laukai. Centrinių jėgų laukas. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Smūgis. Kūno sukamasis judėjimas. Kampinis greitis. Kampinis pagreitis. Linijinio greičio ryšys su kampiniu greičiu. Normalinio ir tangentinio pagreičių ryšys su kampiniu greičiu ir pagreičiu. Jėgos momentas. Jėgos momentas nejudančio taško atžvilgiu. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Inercijos momentas. Heigenso ir Steinerio teorema. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Judesio kiekio momentas nejudančio taško atžvilgiu. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetinė energija. Galilėjaus transformacijų invariantai. Pagreičio invariantiškumas. Mechanikos dėsnių invariantiškumas. Erdvės intervalo invariantiškumas. Laiko intervalo invariantiškumas. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Reliatyvistinis judančio kūno sutrumpėjimas. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Įvykių intervalo invariantiškumas. Nulinio ilgio intervalas. Erdviškasis intervalas. Laikiškasis intervalas. Reliatyvistinis greičių sudėties dėsnis. Reliatyvistinės dinamikos pagrindinis dėsnis. Masės ir energijos sąryšis. Reliatyvistinė kinetinė energija. Ryšio energija. Tvermės dėsniai reliatyvistinėje fizikoje. Klasikinės mechanikos taikymo ribos. Neinercinės atskaitos sistemos. Laikas ir erdvė neinercinėse atskaitos sistemose. Inercijos jėgos. Tiesiai judanti neinercinė atskaitos sistema. Koriolio jėga. Žemės sukimasis ir Koriolio jėga. Reliatyvumo teorija, ekvivalentiškumo principas, gravitacija.
    Mechanika, špera(13 puslapių)
    2005-10-02
  • Medžiagų atsparumas (8)

    Medžiagų atsparumo apibrėžimas. Indžinierius ir konstrukcijų skaičiavimas. Vidinės jėgos, pjūvio metodas, įražos. Temperatūros ir savojo svorio įtaka. Įtempimai. Pilna atstojamoji jėga. Ryšys tarp įražų ir įtempimų. Poslinkiai ir deformacijos. Pagrindinės prielaidos ir hipotezės naudojamos medžiagų atsparume. Deformavimo tipai. Tempiamo - gniuždomo strypo stiprumo sąlygos. Įtempimai pasvyruose pjūviuose. Įtempimai pasvyruose pjūviuose. Savojo svorio įtaka vertikaliam strypui. Temperatūros įtaka strypo deformacijoms ir įtempimams. Statiškai neišsprendžiamos sistemos. Tempiamų - gniuždomų strypų sistemos. Statiškai neišsprendžiamos tempiamos - gniuždomos konstrukcijos. Kuo skiriasi statiškai išsprendžiama ir statiškai neišsprendžiama konstrukcija. Išorinių jėgų darbas, potencinė deformavimo energija. Skerspjūvių geometrinės charakteristikos. Skerspjūvio svorio centro padėties nustatymas, statinis momentas. Paprastų figūrų inercijos momentų išraiškos. Ryšys tarp inercijos momentų lygiagrečiai perkeltų ašių atžvilgiu. Inercijos spindulys ir skerspjūvio atsparumo momentai. Ašiniai inercijos momentai pasuktų ašių atžvilgiu. Geometriniai rodikliai. Medžiagų mechaninės savybės. Tamprumo modulis. Sąlyginė proporcingumo ir sąlyginė takumo riba. Deformacijos. Gniuždymo bandymas. Įvairių veiksnių įtaka medžiagų mechaninėms savybėms. Įtempimų koncentracija. Konstrukcijų patikimumo įvertinimo metodas. Kirpimas. Glemžimas. Sukimas. Potencinė sukamo strypo energija. Sukamų strypų skritulinio skerspjūvio velenų standumas ir stiprumas. Sraigtinės, cilindrinės ir mažažingsnės spyruoklės. Neskritulinio skerspjūvio sukamų strypų skaičiavimas. Paprastasis lenkimas(plokščiasis lenkimas). Diferencialinis ryšys tarp Q,M,q. Grynasis lenkimas. Normaliniai įtempimai. Tangentiniai įtempimai. Lenkiamų strypų stiprumas. Sijos deformacijos ir poslinkiai. Sijos įlinkių kreivės diferencialinė lygtis.
    Mechanika, špera(11 puslapių)
    2007-03-21
  • Medžiagų atsparumas (9)

    Kokias tris konstrukcijų savybes nagrinėja medžiagų atsparumas? Kas yra stiprumas? Kas yra standumas? Kas yra stabilumas? Kaip apibrėžiamas medžiagų atsparumas? Kaip schematizuojama konstrukcijų geometrinė forma?Kas vadinama strypu? Kas vadinama plokšte, kevalu? Kas vadinama masyvu? Kas yra konstrukcijos skaičiuojamoji schema? Kaip schematizuojamos konstrukcinės medžiagos? Kaip suprantamas medžiagos vientisumas? Kas yra vienalytė (homogeniška) medžiaga? Kas yra izotropinė ir anizotropinė medžiaga? Kas yra idealiai tampri medžiaga? Kas yra tamprioji (grįžtamoji) deformacija? Kas yra plastinė (liekamoji) deformacija? Kaip klasifikuojamos išorinės jėgos? Kas yra tūrinė, paviršinė, linijinė, taškinė apkrova? Kokiais vienetais šios apkrovos matuojamos? Kokia apkrova vadinama statine, kokia dinamine? Kokios vidinės jėgos nagrinėjamos medžiagų atsparumo kurse? Koks yra pjūvio metodo algoritmas? Kas yra įrąža? Kas yra ašinė jėga? Kokia jos ženklo taisyklė? Kas yra skersinė jėga? Kokia jos ženklo taisyklė? Kas yra sukimo momentas? Kokia jo ženklo taisyklė? Kokie diferencialiniai ryšiai sieja apkrovą ir įrąžas? Kas yra įrąžų diagramos? Kam jos reikalingos? Kas yra įtempimas, pilnasis įtempimas, normalinis įtempimas, tangentinis įtempimas? Kokiais vienetais jie matuojami? Kokiais simboliais ir indeksais žymimi įtempimai? Kokios yra normalinių ir tangentinių įtempimų ženklų taisyklės? Kokie integraliniai ryšiai sieja skerspjūvio įrąžas su įtempimais? Kas yra linijinis poslinkis, kampinis poslinkis? Kokiais vienetais jie matuojami? Kas yra vadinama šlyties deformacija, šlyties kampu? Ką teigia proporcingumo prielaida (Huko dėsnis)? Kas yra tamprumo modulis, šlyties modulis? Kokiais vienetais jie matuojami? Ką teigia poslinkių mažumo prielaida? Ką teigia Sen-Venano principas? Ką teigia plokščių pjūvių (Bernulio) hipotezė? Ką teigia superpozicijos principas? Kuriais atvejais superpozicijos principas negalioja? Tempimas ir gniuždymas. Koks deformavimas vadinamas centriniu tempimu? Kam lygūs normaliniai įtempiai centriškai tempiamo strypo skerspjūvyje? Kam lygūs normaliniai ir tangentiniai įtempiai įstrižame tempiamo strypo skerspjūvyje? Kam lygūs maksimalūs tangentiniai įtempiai tempiamame strype ir kur jie veikia? Kokia yra tempiamo strypo stiprumo sąlyga? Kokia yra gniuždomo strypo stiprumo sąlyga? Kurie tempiamo strypo skerspjūviai laikomi pavojingais? Kaip išreiškiama tempiamo strypo išilginė deformacija? Kaip išreiškiamas tempiamo strypo skerspjūvio standis (standumo modulis), strypo standis, strypo deformatyvumo rodiklis? Kas yra Puasono koeficientas, koks maždaug jo didumas? Kaip apskaičiuojamas tempiamo strypo ilgio pokytis? Kas yra strypo skerspjūvio poslinkis? Kas yra ir kaip išreiškiama potencinė tempiamo strypo energija? Kas yra santykinė potencinė deformavimo energija? Ar priklauso tempiamo strypo stiprumas nuo strypo ilgio? Mechaninės medžiagų savybės. Ką nusako mechaninės medžiagos savybės? Kas yra savybių rodikliai? Kaip standartizuojami savybių tyrimai? Kaip vyksta tempimo bandymas? Kas vadinama tempimo diagrama? Kokie yra ypatingieji tempimo diagramos taškai? Kas yra takumo aikštelė? Kas yra medžiagos stiprėjimo ruožas? Kas yra Liuderso linijos? Kaip gaunama priklausomybė? Kas yra proporcingumo riba? Kas yra tamprumo riba? Kas yra takumo įtempimas? Kas yra stiprumo riba? Kokio maždaug didumo yra pagrindiniai plieno savybių rodikliai? Kas yra svarbiausieji medžiagos stiprumo rodikliai? Kas diagramoje išreiškia medžiagos tamprumo modulį? Kas yra trūkimo riba? Kuo skiriasi sąlyginis įtempimas nuo tikrojo? Kaip nustatoma tikroji deformacija? Kas yra ir kaip nustatomas sąlyginis takumo įtempimas? Kaip nukrovimo metu mažėja tamprioji deformacija? Kokios medžiagos laikomos plastinėmis, kokios trapiomis? Kokie yra pagrindiniai medžiagos plastiškumo rodikliai? Kas yra santykinis liekamasis bandinio ilgio pokytis? Kas yra santykinis liekamasis bandinio skerspjūvio ploto pokytis? Kas yra medžiagos kietumas? Kaip jis nustatomas? Kaip deformuojasi pakartotinai apkrautas bandinys? Kas vadinama medžiagos stiprėjimu (stiprinimu)? Kokių medžiagų savybės tiriamos gniuždymo bandymu? Kuo skiriasi plastinės medžiagos tempimo ir gniuždymo diagrama? Kas yra mainioji deformacija? Kokia yra temperatūros įtaka mechaninėms medžiagų savybėms ir jų rodikliams? Kokia yra radioaktyviojo švitinimo įtaka? Kokia yra plieno terminio apdirbimo (atkaitinimo, grūdinimo, atleidimo) įtaka? Kokia yra cheminio aplinkos poveikio įtaka? Kokia yra apkrovimo greičio įtaka? Kaip reiškiasi medžiagos senėjimas? Kas yra medžiagos valkšnumas? Kas yra įtempimų relaksacija? Geometriniai skerspjūvių rodikliai. Kas yra plokščios figūros (skerspjūvio) ploto statinis momentas? Kokiais vienetais matuojamas plokščios figūros statinis momentas? Kas yra figūros centrinė ašis? Kaip nustatome figūros ploto svorio centro padėtį? Kas yra plokščios figūros (skerspjūvio) ašinis, išcentrinis, polinis inercijos momentas? Kokiais vienetais matuojami plokščios figūros inercijos momentai? Kokio ženklo (teigiami ar neigiami) gali būti inercijos momentai? Kurias ašis vadiname svarbiausiomis inercijos ašimis? Kas yra svarbiausieji inercijos momentai? Kuo jie ypatingi? Ką vadiname plokščiosios figūros inercijos spinduliu? Ką vadiname skerspjūvio ašiniu ar poliniu atsparumo momentu? Kokiais vienetais matuojami atsparumo momentai? Kaip apskaičiuojamas sudėtingos figūros atsparumo momentas? Šlytis. Kirpimas. Sukimas. Kokį deformavimą vadiname kirpimu, kokį sukimu? Kas bendro tarp kirpimo ir sukimo? Ką vadiname glemžimu? Kodėl glemžimą nagrinėjame greta kirpimo? Kaip pasiskirsto įtempiai sukamo strypo skrituliniame skerspjūvyje, kokia jų kryptis? Kas yra santykinis sąsūkis, kuo jis matuojamas? Kaip išreiškiamas sukamo strypo skerspjūvio standumo modulis? Kaip skaičiuojami sukamų strypų poslinkiai?
    Mechanika, špera(20 puslapių)
    2007-06-12
  • Medžiagų mechanika

    Lenkiamo strypo deformacija. Įlinkiai. Deviacijos. Įlinkių kreivė. Sijos lenkimo potencinė energija. Sijos poslinkių skaičiavimo būdai. Moro integralas. Vienetinis lenkimo momentas. Grafinio-analitinio būdo taisyklė. Sijų standumo sąlygos. Kritinė apkrova. Kritinė jėga. Kritinis įtempis. Klupdymas. Įtempimų koncentracija. Nominalinis įtempimas. Koncentracijos koeficientas. Medžiagos irimas. Kritinis plyšio ilgis. Nuovarginis irimas. Įtempimo ciklas.
    Mechanika, špera(5 puslapiai)
    2005-06-13
  • Medžiagų mechanika (2)

    Mechanika. Teorinė mechanika. Statika. Kinematika. Dinamika. Pagrindinės statikos sąvokos. Jėga. Veiksmai su jėgomis. Statikos uždaviniai. Susikertančių jėgų sistema. Pusiausvyros sąlygos. Pusiausvyros uždavinių sprendimo metodai. Jėgos momentas taško atžvilgiu. Atsisveriančių trijų jėgų teorema. Lygiagrečių jėgų, nukreiptų į vieną pusę, sudėtis. Lygiagrečių jėgų, nukreiptų į priešingas puses, sudėtis. Jėgų pora. Porų savybės. Porų sudėtis ir pusiausvyros sąlygos. Plokščios jėgų sistemos redukcija. Plokščios jėgų sistemos pusiausvyros lygtis. Lygiagretus jėgos perslinkimas. Puanso teorema. Varinjono teorema. Plokščios jėgų sistemos atstojamoji. Kūnų pusiausvyra. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Ryšys tarp jėgos momento taško atžvilgiu ir jėgos momento ašies atžvilgiu. Erdvinės jėgų sistemos redukcija. Erdvinės jėgų sistemos pusiausvyros sąlygos. Sistemos suvedimo atskiri atvejai. Erdvinė susikertančių jėgų sistema. Erdvinės susikertančių jėgų sistemos pusiausvyra. Slydimo trintis. Riedėjimo trintis. Svorio centras. Pusiausvyros pastovumas. Mechanikos istorija. Ryšiai, ryšių reakcijos. Paprasčiausi ryšių reakcijų nustatymo būdai. Standžios atramos reakcija.
    Mechanika, špera(5 puslapiai)
    2006-02-03
  • Medžiagų mechanika (3)

    Įvadas. Medžiagų atsparumo objektas. Medžiagų mechanika. Elementų schematizacija. Konstrukcijos skaičiuojamoji schema. Medžiagų prielaidos. Kaip klasifikuojamos apkrovos pagal jų pridėjimą? Statinė apkrova. Pjūvio metodas. Įrąža. Kiek ir kokios įrąžos veikia bendruoju atveju strypo skerspjūvį? Ką vadiname tempimu, sukimu, kirpimu, lenkimu? Pilnasis įtempimas. Normalinis ir tangentinis įtempimai. Linijinis ir kampinis poslinkiai. Linijinė ir kampinė deformacijos. Huko dėsnis. Poslinkių mažumo prielaida. Nepriklausomo jėgų veikimo principas – superpozicija. Sen-Venano principas. Plokščiųjų pjūvių hipotezė. Ašinės jėgos randamos? Kokia integralinė lygtis sieja ašinę jėgą su normaliniais įtempimais? Kaip skaičiuojami normaliniai įtempimai tempiamo strypo skerspjūvyje? Pavojingas pjūvis? Tempiamo (gniuždomo) strypo stiprumo sąlyga? Kaip apskaičiuojamas strypo ilgio pokytis? Kaip nustatoma skersinė ir išilginė deformacija, kas yra Puasono koeficientas, kokios jo kitimo ribos? Kaip nustatomas linijinės sistemos bet kurio pjūvio poslinkis? Konstrukcijos standumo sąlygos? Normaliniai įtempimai atsižvelgiant į jo savąjį svorį? Strypo ilgio pokytis nuo savojo svorio? Racionalaus (vienodo) stiprumo strypas? Įtempimų koncentracija. Statiškai išsprendžiama ir statiškai neišsprendžiama sistema. Statinio neišsprendžiamumo laipsnis. Temperatūriniai įtempimai. Montažiniai įtempimai. Kaip apskaičiuojama tempiamo strypo potencinė deformavimo energija? Medžiagų mechaniniai bandymai arba savybės. Dėl ko atliekami mechaniniai bandymai? Kaip skirstomi tempiamieji bandiniai pagal jų ilgį ir skerspjūvio formą? Kokie atsparumo savybių rodikliai nustatomi tempimo bandymu? Ką vadiname tempimo diagrama? Kuo skiriasi trapiųjų ir plastiškųjų medžiagų tempimo diagramos? Proporcingumo riba. Tamprumo riba. Takumo riba, Sąlyginė takumo riba. Stiprumo riba. Kokiais dydžiais išreiškiamos trapiųjų ir plastiškųjų medžiagų stiprumas? Kaip skaičiuojami tikrieji įtempimai bandinio trūkumų vietoje? Ką vadiname sukietinimu, kaip pasikeičia metalų mechaninės savybės po sukietinimo? Kaip suyra gniuždomi ketaus, betono ir medienos bandiniai? Kaip nustatomas skersai sluoksnių gniuždomos medienos stiprumas? Temperatūros įtaka. Radioaktyviojo švitinimo įtaka. Kaip nustatomas metalų tamprumo modulis? Medžiagos valkšnumas. Įtempimų relaksacija. Geometriniai skerspjūvių rodikliai. Skerspjūvio ploto statinis momentas, matavimo vienetai. Centrinės skerspjūvio ašys. Skerspjūvio ašinis, polinis ir išcentrinis inercijos momentas, jų matavimo vienetai? Kam lygųs stačiakampio, trikampio ir skritulio skerspjūvio inercijos momentas centrinių ašių atžvilgiu? Kas t.y. svarbiausios centrinės ašys? Įtempimų ir deformacijų būvis, irimo ir plastiškumo hipotezės. Ką vadiname įtempimų ir deformacijos būviu? Kuriais ir keliais įtempimais nusakomas įtempimų būvis taško aplinkoje? Tangentinių įtempimų dualumo dėsnis. Svarbiausios plokštumos? Kokius įtempimo būvius žinote? Ką vadiname deformacijų būviu taške, kokiais komponentais nusakomas deformacijų būvis taške? Bendrasis Huko dėsnis. Ką vadiname ekvivalentiniu įtempimu? Grynoji šlytis. Ką vadiname šlytimi? Ką vadiname glemžimu? Pagal kokį dėsnį pasiskirsto tangentiniai įtempimai kerpamo elemento skerspjūvyje, kaip jie nustatomi? Kerpamo elemento stiprumo sąlyga. Glemžiamo elemento stiprumo sąlyga. Varžtinės jungties stiprumo sąlyga.
    Mechanika, špera(9 puslapiai)
    2006-02-27
  • Medžiagų mechanika (4)

    Pagrindinės sąvokos. Konstrukcijų medžiagos ir pavidalo sutartiniai supaprastinimai. Išorines ir vidinės jėgos. Diferencialiniai ryšiai tarp įrąžų ir apkrovų. Įtempimai ir įrąžų skerspjūviai. Geometrinis skerspjūvio pasikeitimas. Medžiagų fizikiniai dėsniai. Deformavimo proceso supaprastinimas. Deformavimo tipai. Strypų tempimas - gniuždymas. Esminės sąvokos ir lygtis. Temperatūros poveikis skersinei deformacijai. Įstrižojo pjūvio įtempimo ir deformacijos būvis. Strypo svorio įtakos nagrinėjimas. Stiprumo ir standumo sąlygos. Plotas ir ploto statiniai momentai. Ploto inercijos momentai. Ploto necentriniai ir svarbiausi inercijos momentai. Ploto inercijos spinduliai ir atsparumo momentai. Strypų sukimas. Esminės prielaidos ir lygtis. Įtempimų ir deformacijų būvių parametrai. Įtempimų ir deformacijų būvis grynojo lenkimo atveju. Lenkiamos sijos tangentinių įtempimų nagrinėjimas. Žuravskio formulė.
    Mechanika, špera(8 puslapiai)
    2006-09-18
  • Medžiagų mechanika (5)

    Pagrindinės sąvokos. Sijos ir jų atramos. Sijų įrąžos. Diferencialinis ryšys tarp M, Q, q. Sijų įrąžų M ir Q diagramų sudarymas. Pavojingo pjūvio nustatymas. Dviatramių sijų įrąžų diagramų sudarymas. Normaliniai įtempimai lenkiant. Tangentinai įtempimai lenkiamame strype (Žuravskio formulė). Tangentiniai įtempimai kai kuriuose skerspjūviuose. Svarbiausieji įtempimai ir įtempimų būvis. Lenkiamo strypo potencinė energija. Plonasienių sijų ypatumai. Racionalios formos sijos.
    Mechanika, špera(11 puslapių)
    2008-03-25
  • Medžiagų technologijos

    Liejininkystė. Liejimo proceso esmė. Liejimo būdai. Liejamieji lydiniai. Pagrindinės liejinių savybės. Liejinių gamyba smėlio mišinių formose. Technologinė liejinių gamybos schema. Modeliai ir gurgdėžės. Liečių sistema. Liečių sistemos prielaja. Liečių sistemos aušintuvai. Formavimo mišiniai. Gurgučių mišiniai. Plastiškumas. Stiprumas. Atsparumas kaitrai. Laidumas dujoms. Paslankumas. Rankinis formavimas. Rankinis formavimas: Formų gamyba dviejose formadėžėse. Rankinis formavimas: formų ruošimas asloje. Rankinis formavimas: formavimas šablonais. Mišinių formavimas. Gurgučių gamyba. Formų ir gurgučių džiovinimas. Metalų įpylimas į formą. Liejinių išmušimas. Liejinių valymas. Liejimo būdai. Liejimas kalvinėse formose. Liejimas naudojant išlydamuosius modelius. Kokilnis liejimas. Išcenterinis liejimas. Tolydinis ruošinių liejimas. Metalų apdirbimas spaudimo būdu. Metalų įkaitinimas prieš apdirbant spaudimo būdu. Temperatūros intervalas ir kaitinimo įrenginai. Valcavimas. Valcuotų gaminių klasifikacija jų naadojimo sritys. Valcavimo įrankiai ir įrenginiai. Bendros žinios apie technologinį valcavimo procesą. Besiūlių ir suvirintų vamzdžių gamyba. Presavimas. Presavimo pailgėjimas. Presavymo galimybės. Traukimas. Traukimo galimybės. Filjerės ir staklynai. Kalimas. Svarbiausiosios kalimo operacijos. Kalimo įrankiai. Kalimo įrenginiai. Karštasis štampavimas. Vienalatakis štampas. Daugialatakis štampavimas. Šaltasis štampavimas. Šaltojo turinio štampavimo operacijos. Šaltasis lakštinis štampavimas. Lakštinio štampavimo operacijų schemos: iškirtimas ir pramušimas. Ištempimas. Atrėmimas. Apspaudimas.
    Mechanika, špera(6 puslapiai)
    2006-04-13
  • Moderniosios technologijos

    Moderniųjų technologijų kūrimas. Moderniųjų technologijų vieta mašinų gamyboje. Mechaninis apdirbimas. Šiuolaikinių detalių apdirbimo būdų klasifikavimas. Elektrofiziniai ir elektrocheminiai apdirbimo būdai. Elektotechnologinių procesų palyginimas su mechaniniu apdirbimu. Nerūdijančių ir karščiui atsparių plienų apdirbimo ypatumai. Elektrocheminis apdirbimas.teoriniai pagrindai. Elektrocheminio apdirbimo technologiniai rodikliai. Įrankiai. Elektrolitas. Įrengimai. Detalės technologiškumas. Pagrindiniai technologiniai proceso etapai. Elektroerozinis metalų apdirbimas. Elektroerozinis apdirbimas. Elektroerozinio apdirbimo pagrindiniai teoriniai pagrindai. Elektroerozinio apdirbimo technologiniai rodikliai. Technologinių procesų projektavimas elektroeroziniam apdirbimui. Elektroerozinis apdirbimo technologinis pritaikymas. Tipinių paviršių apdirbimo technologiniai procesai. Elektroerozinio apdirbimo įrengimai. Plazminis apdirbimas. Plazminio apdirbimo technologija. Plazminio apdirbimo įrenginiai. Medžiagų apdirbimas elektroniniais spinduliais. Pagrindiniai technologiniai procesai. Ultragarsinis apdirbimas. Ultragarsinis sukietinimas. Ultragarsinio apdirbimo technologiniai rodikliai. Ultragarsinis medžiagų sujungimas. Ultragarsinis valymas.
    Mechanika, špera(14 puslapių)
    2006-10-24
  • Moderniosios technologijos (2)

    Ultragarsinis apdirbimas. Technologiniai rodikliai. Darbo našumo gerinimas priklauso. Technologinių procesų projektavimas. Ultragarsiniai įrengimai. Ultragarsinių medžiagų sujungimas. Reikalavimai suvirinamoms medžiagom. Technologiniai parametrai. Ultragarsinis valymas. Magnetinis abrazyvinis apdirbimas. Plazminis apdirbimas. Mikroplazminis suvirinimas. Oksidinis padengimas. Plazminis Pjaustymas. Medžiagų apdirbimas elektronų srautu. Elektronų spindulių srautų pritaikymas. Lazerių technologija. Lazerinis legiravimas. Metalizavimas. Amorfiniams. Pjovimas lazeriu. Lazerinis suvirinimas. Litavimas. Skylių sudarymas. 24.Lazerinis raižymas. Sugeriančios dangos.
    Mechanika, špera(5 puslapiai)
    2007-10-14
  • Pjovimas

    Abrazyviniai įrankiai ir medžiagos. Abrazyvinių įrankių forma. Abrazyvinių medžiagų žymėjimas. Angliniai įrankiniai plienai. Apdirbimo pjovimu būdai. Deimantiniai tekinimo peiliai. Drožlės subėgimas. Drožlės susidarymo naudojimo metodai. Drožlės susidarymo procesas. Fasoniniai tekinimo peiliai. Frezavimas prieš ir pagal pastūmą. Frezavimo stakles. Galinis frezavimas. Gilinimas ir plėtimasis. Frezavimas. Gilintuvai. Greitapjūviai plienai. Gręžimas. Įrankinės medžiagos. Įrankių (peilio) dilimas ir patvarumas. Jėgos veikiančios į frezos dantį. Jėgos veikiančios į grąžtą. Kietlydiniai. Kinematiniai, geometriniai peilio parametrai. Kitų tipų grąžtai. Krumplių įpjovimas. Legiruoti įrankiniai plienai. Mineralo keraminės medžiagos. Paviršių sukietinimas. Peilio tvirtinimo įtaka jo parametrams. Pjovimo jėgos ir galingumas. Pjovimo proceso eiga. Pjovimo režimai šlifavime. Pjovimo režimų elementai gręžime. Pjovimo režimų elementai tekinime. Pjovimo režimų parinkimas. Plėstuvai. Prieaugos ant pelių susidarymas. Prieaugos susidarymo valdymas. Pritrinimas. Skersės kampas su pagrindine pjovimo briauna. Sriegikliai, sriegimo galvutes. Sriegimas. Sriegpjovės. Superfinišavimas. Superkietos įrankinės medžiagos. Surenkamieji tekinimo peiliai. Šiluminiai reiškiniai pjovimo procese. Šlifavimas. Šlifavimo būdai ir schemos. Šlifavimo diskų balansavimas. Tekinimo peilio geometriniai elementai. Tekinimo peilių klasifikacija. Tekintų detalių paviršiaus kokybė. Tepimas ir aušinimas pjaunant metalą. Tolygaus frezavimo sąlyga. Universalios tekinimo(sriegimo) staklės. Vibracijos.
    Mechanika, špera(14 puslapių)
    2006-09-12
  • Pjovimas (2)

    Pjovimo režimo elementai gręžime. Gręžimo proceso ypatumai. Pjovimo jėgos ir galingumas. Spiralinių grąžtų elementai. Grąžtų dylimas ir patvarumas. Įvairių tipų grąžtų konstrukcinės ypatybės. Gilinimo ir plėtimo procesas, panaudojimas. Gilintuvų konstrukcija. Plėstuvų konstrukcija. Frezavimas. Cilindrinių frezų konstrukcija ir geometrija. Pjovimo rėžimų elementai frezavime. Tolygaus frezavimo sąlyga. Jėgos veikiančios cilindrinės frezos dantį. Frezų dilimas ir patvarumas. Frezos dantų forma. Pratraukimas. Pratrauktuvų konstrukciniai ir geometriniai parametrai. Pratraukimo schemos. Pjovimo rėžimo elementai pratraukime. Šlifavimas. Šlifavimo proceso ypatumai. Abrazyviniai įrankiai. Diskų balansavimas. Abrazyvinių įrankių žymėjimas. Šlifavimo disko tvirtinimas ir bandymas. Šlifavimo diskų lyginimas. Šlifavimo būdai ir schemos. Jėgos šlifavimo metu. Baigiamasis abrazyvinis apdirbimas. Pritrynimas. Poliravimas. Sriegimas. Sriegimo. Krumplių išpjovimas. Tekinimo staklės. Tekinimo-sriegimo stakles. Gręžimo ir ištekinimo stakles. Frezavimo stakles. Šlifavimo stakles.
    Mechanika, špera(16 puslapių)
    2007-09-14
  • Pjovimo įrankiai

    Drožimas. Drožimo taikymas detalių apdirbimui. Pjovimo režimo elementai. Drožimo peiliai. Pjovimo elementų ir galios nustatymas. Gręžimas. Gręžimo procesas ir jo taikymas. Plunksniniai grąžtai. Spiralinių grąžtų konstrukciniai ir geometriniai elementai. Gręžimo proceso elementai. Pjovimo jėgų ir galingumo apskaičiavimas gręžiant. Pjovimo režimų elementų parinkimas. Grąžtų pjovimo dalies formos. Kietlydinio grąžtai. Centravimo grąžtai. Giliojo gręžimo grąžtai. Žiediniai grąžtai. Gilinimas, plėtimas ir ištekinimas. Gilinimas, plėtimas ir ištekinimas ir jų procesų taikymas. Gilintuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai. Plėstuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai. Įvairios plėstuvų konstrukcijos. Gilinimo ir lėtimo režimai ir jų pasirinkimas. Ištekinimas ir ištekinimo įrankiai. Pratraukimas. Pratraukimo proceso taikymas. Bendri pratrauktuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai. Vidiniai pratrauktuvai. Prastumtuvai. Išoriniai pratrauktuvai. Frezos. Frezų klasifikacija. Pjovimo rėžimų elementai. Smailiadančių frezų geometriniai ir konstrukciniai elementai. Cilindrinės frezos. Galinės cilindrinės frezos. Surenkamosios galinės frezos. Diskinės frezos. Kampinės frezos. Frezų rinkiniai. Kupradantės frezos. Kupradančių frezų ypatumai ir kuprojimas. Smailiadantės fasoninės frezos. Smailiadančių fasoninių frezų tipai ir ypatumai. Šlifavimas. Šlifavimo procesų ypatumai. Abrazyviniai įrankiai. Deimantiniai ir elboriniai diskai. Pjovimo režimai. Pjovimo jėgos ir galingumas. Baigiamasis abrazyvinis apdirbimas. Sriegimas. Sriegių apdirbimo būdai ir sriegimo įrankiai. Sriegimo peiliai. Sriegikliai. Sriegpjovės. Sriegių frezavimo įrankiai. Sriegimo galvutės. Sriegių įvalcavimo įrankiai. Įrankiai cilindriniams krumpliaračiams gaminti kopijavimo būdu. Diskinės modulinės frezos. Pirštinės modulinės frezos. Pirštinės modulinės frezos. Sliekinės krumpliaračių frezos. Sliekinės sliekračių frezos. Krumpliaračių drožtuvai. Įrankiai krumpliams išbaigti. Krumplių ševingavimas. Krumplių pritrynimas. Severiai. Kūginių krumpliaračių pjovimo įrankiai. Krumplių drožimo peiliai. Krumplių pjovimo frezos. Tiesiakrumplių kūginių krumpliaračių krumplių apskritiminiai pratrauktuvai. Peilinės galvutės. Neevolventinių profilio detalių apdirbimo įrankiai. Sliekinės išdrožų frezos. Automatizuotos gamybos yrankiai. Automatizuotos gamybos staklių derinimo ypatumai. Automatizuotos gamybos pjovimo įrankiai. Pagalbiniai įrankiai. Apdirbimo centrų pagalbiniai įrankiai. Įrankių matmenų nustatymo įtaisai. Kombinuotieji įrankiai.
    Mechanika, špera(18 puslapių)
    2007-03-23
Puslapyje rodyti po